Apie šiuolaikinę penkiakovę

[Masshead Itemid="539" background="images/inner/inner-jojimas.jpg"][/Masshead]

Šiuolaikinės penkiakovės istorija

Kai 1896 metais buvo atgaivintos olimpinės žaidynės, penkiakovės jų programoje nebuvo. 1912 metais vienas pagrindinių olimpinio judėjimo veikėjų, Antikos olimpinių žaidynių atgaivintojų, ilgalaikis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Pjeras de Kubertenas pasiūlė naują sporto šaką, kuri skyrėsi nuo senovės penkiakovės. Ji turėjo išryškinti supersportininko prototipą, kuriam būdinga jėga, technika ir stipri asmenybė.

Įkvėptas senosios penkiakovės, jis sukūrė šiuolaikinę penkiakovę, kuri jungia technines disciplinas – šaudymą, fechtavimą, jojimą kartu su jėgos ir ištvermės reikalaujančiomis disciplinomis – plaukimu ir kroso bėgimu. P. De Kubertenas išrinko šias sporto šakas remdamasis legenda apie karį, kuris turėjo perduoti žinią. Karys kovėsi pistoletu ir kardu, jojo žirgu, tačiau jo žirgas krito ir jis turėjo plaukti ir bėgti, kad įvykdytų užduotį.

Šiuolaikinė penkiakovė – penkių visiškai skirtingų sporto šakų kombinacija. Tai labiausiai pastangų reikalaujantis sportas Olimpinėse žaidynėse. Penkiakovininkai varžosi šaudymo, fechtavimo, plaukimo, jojimo ir kroso disciplinose. Šiuolaikinės penkiakovės sportininkai – moterys ir vyrai – turi pasižymėti jėga, ištverme, greita reakcija ir mokėjimu susikaupti.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės sporto federacija įkurta 1959 m., o atgavus nepriklausomybę, 1991 m. spalio 18 d. ji buvo pripažinta ir priimta į Tarptautinę ir Europos šiuolaikinės penkiakovės federacijų sąjungą.

Pirmieji lietuviškosios šiuolaikinės penkiakovės daigai pasimatė 1955 metais, kai šiuolaikinė penkiakovė buvo įtraukta į Lietuvos aukštųjų mokyklų spartakiados programą. Tuomet Kūno kultūros instituto, Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio instituto, Kauno politechnikos instituto bei kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai sportininkai pradėjo reguliariai dalyvauti šiuolaikinės penkiakovės varžybose. Iš aukštųjų mokyklų varžybų į didžiąją šiuolaikinę penkiakovę atėjo Anastazas Špokas, Stasys Šaparnis, Jonas Rapalys, Henrikas Eismontas, Algis Mikutis ir nemaža kitų atletų, ilgainiui tapusių Lietuvos čempionais bei prizininkais, buvusios SSRS čempionatų prizininkais bei čempionais ir jaunimo varžybų nugalėtojais, SSRS rinktinės nariais.

Pirmasis Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas buvo surengtas 1956 metais per pirmąją Lietuvos spartakiadą. Pirmuoju mūsų šalies čempionu tapo vilnietis treneris Simas Žekonis, antroje vietoje liko Jurijus Popovas, trečioje – Jurijus Petričenka. S Žekonis ir J. Popovas laikytini šiuolaikinės penkiakovės pradininkais Lietuvoje, kadangi ir patys aktyviai sportuodami, jie dirbo treneriais ir labai daug prisidėjo prie šiuolaikinės penkiakovės populiarinimo mūsų šalyje.

Nuo 1961 iki 1963 metų tris metus paeiliui čempiono titulo niekam neužleido talentingasis panevėžietis Stasys Šaparnis, ėmęs mokytis Vilniaus universitete. Drauge su juo į šiuolaikinę penkiakovę atėjo naujos kartos atstovai – Gerimantas Narkus, laimėjęs Lietuvos čempiono aukso medalį 1964 metais, Kšištofas Dobilas, čempionu tapęs 1965 metais, Jonas Rapalys, laimėjęs čempionatą 1966 metais. Dar dvi pergales Lietuvos čempionate Stasys Šaparnis iškovojo 1971 ir 1972 metais, jau sugrįžęs iš Maskvos, kur "atliko karinę tarnybą" – priklausė CASK ir keletą metų buvo nepakeičiamas SSRS šiuolaikinės rinktinės narys. 1966 metais pasaulio čempionate Melburne S. Šaparnis užėmė 8 vietą, o SSRS komanda buvo antra, 1967 metais Švedijos mieste Jenčepinge S. Šaparnis tapo pasaulio vicečempionu. Per paskutinę rungtį, kroso bėgimą, Stasys padarė tiesiog žygdarbį, gerokai aplenkė visus varžovus, o svarbiausia – švedą Fermą ir užėmė antrą vietą. SSRS rinktinė tąkart liko trečia. 1968 metais Mechiko olimpinėse žaidynes Stasys užėmė 9 vietą, o su SSRS komanda pelnė sidabro medalį.

Itin sėkmingi Lietuvos šiuolaikinei penkiakovei buvo 1963 metai. Tada Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinė, kurią sudarė A. Špokas, S. Šaparnis, J. Rapalys ir G. Narkus, treniruojama S. Žekonio, užėmė antrą vietą SSRS tautų spartakiadoje, o J. Rapalys laimėjo SSRS jaunimo čempionatą.

1967 metais Lietuvos čempiono medalį laimėjo Henrikas Eismontas, o 1968 metais – Jurijus Moskvičiovas. Abu jie ilgainiui tapo žinomais treneriais. Treneriu tapo ir KKI auklėtinis Viačeslavas Kalininas, 1965 ir 1967 metais Lietuvos čempionatuose laimėjęs bronzos medalius. Dabar V.Kalininas – Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius.

Lietuvos čempionu 1973 ir 1977 metais tapo Algis Mikutis, o jau 1974 metais į mūsų šalies penkiakovės areną įsiveržė iš Kaliningrado į Klaipėdą pervažiavę atletai. Iš jų pats geriausias, Zadneprovskių dinastijos pradininkas, būsimojo pasaulio čempiono Andrejaus tėvas Viačeslavas Zadneprovskis net keturis kartus – 1974, 1975, 1976 ir 1978 metais tapo Lietuvos čempionu. Tais metais Klaipėdos penkiakovininkai yra kartą laimėję mūsų šalies komandinį čempionatą, buvę jo prizininkais. Nuo 1979 iki 1990 metų Lietuvos čempiono medaliai buvo įteikti Arūnui Aidukui, Pavlui Makarovui, Juliui Staškūnui (triskart), Konstantinui Vasiljevui (dukart), Arūnui Baranauskui (triskart), Tomui Narkui (dukart).

1991 ir 1992 mūsų šalies čempionu tapo Vladimiras Mačalovas, 1993 ir 1995 – Gintaras Staškevičius. T. Narkus, G. Staškevičius ir V. Mačalovas buvo pirmieji nepriklausomos Lietuvos penkiakovininkai olimpiečiai, dalyvavę Barselonos olimpinėse žaidynėse. G. Staškevičius jose užėmė 15 vietą.

1994 metais Lietuvos (ir pasaulio bei Europos) šiuolaikinės penkiakovės arenoje pasirodo Andrejus Zadneprovskis, laimėjęs mūsų šalies čempionato aukso medalį, bei kiti naujosios bangos atstovai – Edvinas Krungolcas, Tadas Žemaitis, Eugenijus Seniuta. E. Krungolcas Lietuvos čempionato auksą iškovojo 1999 ir 2000 metais, T. Žemaitis – 2001 ir 2004 metais, o A. Zadneprovskis – 1996, 2002, 2003 metais. 2000 ir 2002 metais Andrejus laimėjo pasaulio čempiono aukso medalius.

A. Zadneprovskio ir E. Krungolco karjeros - įspūdingas etapas Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės istorijoje. Asmeninėje įskitoje A. Zadneprovskis tapo pasaulio čempionu 2000 ir 2004 metais, E. Krungolcas - 2006-aisiais. Edvinas net 3 kartus iš eilės iškovojo Europos čempionto auksą (2003, 2004, 2005), o Andrejui tai pavyko kartą (2001). Sportininkai į Lietuvą parvežė dar visą šūsnį įvairių apdovanojimų planetos ir Senojo žemyno čempionatų komandinėje įskaitoje.

Bene didžiausiais dabar karjeras jau baigusių sportininkų laimėjimais galima vadinti olimpinius apdovanojimas. 2004-aisiais Atėnuose A. Zadneprovskis tapo vicečempionu, o 2008-aisiais Pekine ant prizininkų pakylos užkopė abu lietuviai: E. Krungolcas buvo antras, o A. Zadneprovskis - trečias.

Iš šių Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės superžvaigždžių estafetę labai sėkmingai perėmė Laura Asadauskaitė ir Justinas Kinderis. L. Asadauskaitė 2009 metais ištekėjo už A. Zadneprovskio, 2010-aisiais pagimdė dukrą, o sugrįžusi į didįjį sportą ėmė skinti įspūdingas pergales. 2012 metais Lietuvos atstovė tapo Europos čempione asmeninėje įskaitoje ir Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo šaliai pirmą šiuolaikinės penkiakovės olimpinį aukso medalį! Titulų kolekcija buvo užbaigta 2013-asiais, kai L. Asadauskaitė tapo pasaulio čempione.

2013-ieji yra vieni sėkmingiausių metų per visą Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės istoriją, nes kartu su Laura pasaulio čempiono medalį iškovojo ir J. Kinderis. Abu mūsų sportininkai metus baigė pasaulio reitinge užimdami pirmąją vietą.

Maža to, puikius rezultatus demonstruoja ir jaunieji mūsų penkiakovininkai. Ieva Serapinaitė 2012 ir 2013 metais tapo pasaulio jaunių čempione, o 2014-aisiais iškovojo sidabro medalį jau pasaulio jaunimo čempionate.

Be to, 2014-aisiais L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Justinas Kinderis tapo Europos bei pasaulio čempionais mišrių estafečių varžybose, Aurelija Tamašauskaitė – Europos jaunių vicečempione, o Dovydas Vaivada – Europos jaunių vicečempionu ir Jaunimo olimpinių žaidynių Nandzinge bronzos medalio laimėtu.

Dabartiniai Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės aukšti rezultatai būtų neįmanomi be atkaklaus, pasiaukojamo ankstesnių ir dabartinių šiuolaikinei penkiakovei triūsusių trenerių Simo Žekonio, Henriko Reingardo, Jono Butkaus, Eugenijaus Kliosovo, Gedimino Pikūno, Dalios Būdavičiūtės, Egidijaus Tindžiulio, Viačeslavo Kalinino, Jurijaus Moskvičiovo, Prano Narušio, Henriko Eismanto, Edmundo Margevičiaus, Andrejaus Zadneprovskio ir daugelio kitų plaukimo, fechtavimo, jojimo, šaudymo, lengvosios atletikos specialistų darbo.

Lietuvoje kol kas įvyko du oficialūs tarptautiniai šiuolaikinės penkiakovės turnyrai – 1999 ir 2007 metų Europos jaunių (iki 19 metų) čempionatai (keturkovė). 2014-aisiais Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija žengė naują žingsnį - ryžosi siekti teisės 2017 metais rengti Pasaulio taurės finalą. Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM), per kongresą Sofijoje įvertinusi Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės paraišką, Lietuvai šią teisę suteikė! Numatoma, kad geriausi pasaulio penkiakovininkai 2017-ųjų birželio mėnesį susirinks Druskininkuose, šiuo metu dar statomame Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centre.

Rėmėjai ir mecenatai

DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd