Naujienos

[Masshead Itemid="539" background="images/inner/inner-jojimas.jpg"][/Masshead]
29 Rugsėjis 2020

2020 m. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionais tapę Gintarė Venčkauskaitė ir Justinas Kinderis varžovus įveikė tvirtai, bet vis tiek jautė jaudulį, kurio trūko per dėl COVID-19 kilusią ilgą pertrauką.

28 Rugsėjis 2020

Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM), ilgai svarsčiusi galimybę vis dėlto surengti 2020 m. pasaulio čempionatą, apsisprendė jį atšaukti. Toks sprendimas priimtas UIPM valdybos balsavimo metu.

27 Rugsėjis 2020

Kaune pasibaigė 2020 metų Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės suaugusiųjų, jaunimo (iki 21 metų) ir jaunių (iki 19 metų) čempionatas. Geriausiai varžybose sekėsi Justinui Kinderiui ir Gintarei Venčkauskaitei.

26 Rugsėjis 2020

Kaune šeštadienį prasidėjo 2020 metų Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės suaugusiųjų, jaunimo (iki 21 metų) ir jaunių (iki 19 metų) čempionatas. Pirmąją varžybų dieną vyko plaukimo ir fechtavimosi rungties varžybos, o geriausiai jose sekėsi Justinui Kinderiui ir Ievai Serapinaitei.

25 Rugsėjis 2020

Šeštadienį ir sekmadienį Kaune vyks 2020 metų Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės suaugusiųjų, jaunimo (iki 21 metų) ir jaunių (iki 19 metų) čempionatas.

15 Rugsėjis 2020

Šiuolaikinė penkaikovė įtraukta į 2023 metų Europos žaidynių, kurios vyks Krokuvoje, preliminarią programą. Europos žaidynės bus rengiamos trečią kartą, o šiuolaikinė penkiakovė į jų programą įtraukta pirmą kartą.

14 Rugsėjis 2020

Vilniuje įvyko 2020 metų Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės jaunių ir jaunučių (iki 17, 15, 13 ir 11 metų) čempionatas.

04 Rugsėjis 2020

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės bendruomenė rugsėjo 3 dieną pirmą kartą po karantino susirinko į varžybas - Vilniaus Vingio parko stadione įvyko pirmasis Lietuvos bėgimo ir šaudymo rungties čempionatas.

02 Rugsėjis 2020

Rugsėjo 3 d. Vingio parko stadione įvyks pirmosios po karantino šiuolaikinės penkiakovės varžybos - pirmasis Lietuvos bėgimo ir šaudymo rungties (pasaulyje vadinamos tiesiog „Laser run“) čempionatas.

22 Rugpjūtis 2020

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Genadijus Makuševas – apie įgyvendintus tikslus, atnaujintą sportinį inventorių, penkiakovės plėtrą ir augančią jaunų trenerių kartą.

05 Rugpjūtis 2020

Europos šiuolaikinės pеnkiakovės konfederacija (ECMP) dėl COVID-19 pandemijos oficialiai atšaukė Europos suaugusiųjų ir jaunimo čempionatus bei ECMP kongresą.

05 Rugpjūtis 2020

„Kol kas gilių šiuolaikinės penkiakovės tradicijų Šiauliuose dar neturime, bet po metų, kitų jos jau pradės ryškėti“, – neabejoja jaunųjų penkiakovininkų ugdytoja Galina Šidiškienė. Jos rankose – Šiaulių sporto gimnazijoje suburta šiuolaikinės penkiakovės grupė.

Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info

Į gimtuosius Šiaulius trenerė grįžo iš Telšių, kur net 16 metų ugdė plaukikus.

Tiesa, G.Šidiškienė vaikystėje net nesvajojo tapti trenere. Savo gyvenimą ji norėjo susieti su menu, bet mama buvo prieš tokį dukros sprendimą.

„Ta gyslelė menui išliko, niekur ji nedingo ir dabar. Patiko grafika. Tačiau dabar jau nepiešiu ir mano jaunystės svajonė tolsta. Sugrįžusi iš treniruočių, įsijungiu televizorių ir į rankas imu virbalus bei mezgu. Mezgimas – puikus atsipalaidavimo nuo visų darbų, įtampos. Apie mezgimo verslą negalvoju, tai tik pramoga – mezgu draugams, pažįstamiems, mokiniams“, – sako G.Šidiškienė.

Dabar šiaulietė savo gyvenimą susiejo su šiuolaikine penkiakove ir, dirbdama trenere, yra laiminga.

Šešiolika metų dirbote Telšiuose ir ugdėte plaukikus, kaip atsitiko, kad jūsų gyvenime atsirado šiuolaikinė penkiakovė?, – paklausėme G. Šidiškienės.

Gimiau Šiauliuose, sportavau, 1981-aisiais baigiau tuometį Kūno kultūros institutą. Kadangi mokiausi gerais pažymiais, tai galėjau pasirinkti, kur vykti dirbti.

Sugrįžau į gimtuosius Šiaulius ir apie aštuonerius metus dirbau trenere plaukimo sporto mokykloje „Delfinas“. Tačiau dėl nesutarimų su mokyklos direktoriumi padaviau pareiškimą ir išėjau.

Vienerius mokslo metus dirbau Kuršėnų 3-iojoje vidurinėje mokykloje kūno kultūros mokytoja, o po to – Šiaulių olimpinio rezervo sporto mokykloje metodininke.

Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės ir ją atkūrus sportui buvo sunkus laikotarpis ir 10 metų dirbau ne pagal savo specialybę, toli nuo sporto.

O nuo 2000-ųjų šešiolika metų dirbau Telšių sporto mokykloje plaukimo trenere. Sekėsi neblogai, pavyko išugdyti gerų plaukikų, Lietuvos jaunių čempionatų prizininkų.

Tačiau plaukimo sezonas ten būdavo trumpas. Mat 25 m baseinas priklausė „Ateities“ vidurinei mokyklai ir jame dažnokai būdavo išleidžiamas vanduo. Sąlygos buvo nekokios.

Prasidėjus Lietuvos jaunių ir jaunučių sporto žaidynėms, kilo mintis savo auklėtiniams pasiūlyti išbandyti jėgas penkiakovės varžybose. Jie moka plaukti ir bėgti – gali išaugti geri penkiakovininkai.

Taip ir užsikabinome. Pradėjome važinėti, dalyvauti varžybose. Pavyko išugdyti Karolį Abromavičių, kuris tapo Lietuvos jaunių žaidynių čempionu, savo amžiaus grupėse buvo ir daugiau čempionų bei prizininkų.

Dirbdama Telšiuose, labai džiaugėtės, kai rajono savivaldybė penkiakovininkams nupirko tris lazerinius pistoletus, kad augo šios sporto šakos populiarumas. Tačiau jūs vėl sugrįžote dirbti į Šiaulius. Ar nebuvo gaila skirtis su mokiniais, kuriuos užsiauginote nuo mažumės?

Visada gaila skirtis su savo vaikais. Telšiuose su visais gerai sugyvenau, mane palaikė savivaldybė.

Mums nupirko pistoletų, jeigu reikėdavo, be jokių problemų skirdavo transportą. Treniravau dvi penkiakovininkų grupes, todėl Telšius palikau skaudama širdimi.

Šiauliuose atidarius sporto gimnaziją ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) vadovų iniciatyva joje įsteigus penkiakovininkų grupę, federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas mane pradėjo kalbinti ten dirbti trenere.

Buvau kalbinama ir prieš ketverius metus, bet į pasiūlymą nepuoliau išdegusiomis akimis.

Tačiau prieš porą metų man buvo pasakyta – arba važiuoji, arba ieškosim kito žmogaus. Tad 2018-aisiais nutariau sugrįžti į gimtinę.

Kaip sekasi dirbti Šiaulių sporto gimnazijoje?

Sekasi neblogai. Iš Telšių į sporto gimnaziją atsivežiau keturis geresnius savo auklėtinius ir dabar grupėje treniruojasi septyni sportininkai: be telšiškių, pratybas lanko viena mergaitė iš Kauno, vienas berniukas iš Mažeikių į gimnaziją atvyks nuo rugsėjo mėnesio, o vieną berniuką užsiauginau nuo mažumės, kadangi dar treniruoju ir mažųjų sportininkų grupelę.

Sporto gimnazijoje galima mokytis tik nuo aštuntos klasės, todėl būsimuosius penkiakovininkus bandau surasti žemesnėse klasėse ir juos kviečiu treniruotis. Treniruojamės du kartus per dieną, o trečiadieniais – poilsio diena.

Ar Sporto gimnazijoje sudarytos geros sąlygos rengti didesnio meistriškumo sportininkus?

Visada norisi kažko geresnio. Turime geras sporto bazes: prie bendrabučio yra Rimanto Bagdono sporto salė, treniruojamės puikiame lengvosios atletikos manieže ir šalia jo esančiame stadione.

Šiauliuose veikia du plaukimo baseinai, kur irgi galime treniruotis. Tačiau mums ypač trūksta sportinio inventoriaus, aprangos.

Pagaliau mums pažadėjo, kad jos nupirks, gausime ir kelias špagas. Šiuolaikinė penkiakovė – nauja sporto šaka Šiauliuose, Sporto gimnazijoje dirbu ne aš viena, visiems visko reikia.

Nuo sausio mėnesio iš naujo įkūriau sporto klubą „Šiaulių penkiakovė“, nes ankstesnįjį klubą „Ruoniukai“ palikau Telšiuose.

Dabar vėl galiu rašyti prašymus, projektus, ieškosime rėmėjų. Po truputį, po truputį – tikrai pajudėsime. Telšiuose irgi viską pradėjau nuo nulio, bet pamažu įsibėgėjome.

Gal jau išugdėte ir kandidatų į Lietuvos jaunučių ir jaunių rinktines, su kuo siejate didžiausias viltis?

Praėjusiais metais du mano auklėtiniai – Kristupas Batakis, kuris šiemet lankys dvyliktą klasę, ir Jonas Kalaminskas, lankysiantis dešimtą klasę – pirmą kartą dalyvavo Europos U-19 ir U-17 čempionatuose.

Manau, kad Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos vadovai nesitikėjo, jog šie du mano auklėtiniai pateks į šalies rinktines.

Tikrai verčiausi per galvą, daug ir įtemptai dirbau, kad kuo greičiau jaunimas pasiektų svaresnių rezultatų.

Dideles viltis sieju su Jonu Kalaminsku ir į mano grupę įsiliesiančiu vaikinu iš Mažeikių, kurį vadinčiau savo „slaptuoju ginklu“.

Gabūs visi vaikai, ateityje jie gali pasiekti gerų rezultatų. Esu optimistė, motyvuotiems vaikams atiduodu visą save.

Lietuvoje šiuolaikinės penkiakovės moterų trenerių nedaug: tik jūs ir jaunoji kaunietė Vilma Juchnevičiūtė. Treniruoti penkių rungčių sportininkus tikrai nėra paprasta, ar turite pagalbininkų?

Bet koks darbas yra nelengvas, tačiau juk ne maišus nešiojame. Svarbiausia – su vaikais gerai sutarti, juos mylėti, siekti tikslo. Fechtavimo pratyboms vadovauja treneris Viktoras Čiučukas.

Stengiuosi kuo daugiau bendrauti su visais mūsų šiuolaikinės penkiakovės treneriais, kurie man padeda tobulėti, iš jų mokausi.

Klausiu patarimų, bendradarbiaujam. Jie visi man noriai padeda, yra geranoriški.

Tikrai nesigailiu, kad vieną sporto šaką – plaukimą iškeičiau į penkias – šiuolaikinę penkiakovę.

Šiuolaikinė penkiakovė man – įdomiausia sporto šaka, intriga išsilaiko iki pat pabaigos.

Gal pati buvote penkiakovininkė?

Buvau plaukikė, bet dažnai tekdavo dalyvauti PDG varžybose, kur reikėdavo šaudyti, bėgti, plaukti. Tai – kone visa šiuolaikinė penkiakovė, trūksta tik jojimo ir fechtavimosi. Ne kartą tapau Lietuvos PDG čempione ir prizininke.

Kurios rungties jaunuosius sportininkus sunkiausia treniruoti?

Fechtavimo, man tai nauja sporto šaka, su ja anksčiau niekada nebuvau susidūrusi.

Gerai, kad turime fechtavimosi trenerį, geranoriškai padeda Šiaulių fechtavimosi klubas „Geležinė kaukė“, kuris mums paskolina sportinę aprangą.

Klubui vadovauja mano grupiokė Lorita Valiulienė, su kuria kartu mokėmės.

Žinoma, nelengva bus ir su jojimu, kai auklėtiniai pradės joti nuo dvyliktos klasės. Jie dabar dalyvauja keturkovės varžybose.

Šiauliai garsėja savo regbio, tinklinio, žolės riedulio, krepšinio komandomis, kaip galvojate, ar jų gretose atsidurs ir šiuolaikinė penkiakovė?

Būtinai atsidurs. Tik tai atsitiks ne iš karto – manau, porą metelių reikės palaukti.

Šiuolaikinė penkiakovė Šiauliuose jau žinoma. Praėjusiais metais surengėme pirmąsias dvikovės (bėgimas ir šaudymas) varžybas.

LŠPF jas įtraukė į šalies varžybų kalendorių ir spalio pradžioje Šiauliuose vyks Lietuvos dvikovės čempionatas, kuriame dalyvaus įvairaus amžiaus vaikai.

Koks jūsų pagrindinis darbo credo, didžiausia svajonė?

Paprasčiausiai myliu savo darbą, vaikus, kokie jie bebūtų. Didžiausia svajonė - kad mokiniams sektųsi, jie iškovotų pergales, matyčiau džiaugsmą jų akyse.

Žinoma, norėtųsi išugdyti olimpietį, tačiau tai man būtų sunkiai įveikiama aukštuma. Mat, auklėtiniai, baigę gimnaziją, stos studijuoti į aukštąsias mokyklas Vilniuje ar Kaune ir juos reikės atiduoti kitiems treneriams.

Labai svarbu, kad vaikas priprastų prie darbo, žinotų, kad jam to reikia, o ne man ar kitiems. Viskas pačių vaikų rankose.

Kuriuo Lietuvos penkiakovininku žavitės, kuris būtų puikus pavyzdys jūsų auklėtiniams?

Moterų grupėje – olimpine, pasaulio ir Europos čempione Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene, o vyrų – pasaulio ir Europos čempionu Justinu Kinderiu.

07 Liepa 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.

„Šiandien matome daugybę įvairiausių sričių atstovų, kurių nuopelnai – aiškūs, neginčijami, išskirtiniai. Įvertinę jų darbus, dėkojame aukščiausio lygio pasaulio scenos žvaigždėms, žymiems Lietuvos ir užsienio valstybių mokslininkams, jaunimo švietėjams, istorijos tyrėjams ir puoselėtojams, meno kūrėjams, kultūros veikėjams. Dėkojame išskirtinį proveržį pasiekusiems verslininkams, veikliems visuomenės veikėjams, svarbių pilietinių ir socialinių iniciatyvų autoriams, tvirtų ryšių tarp draugiškų tautų kūrėjams. Dėkojame daugkartinei sporto čempionei, savo pavyzdžiu įkvėpusiai ištisą jaunųjų sportininkų kartą, policijos komisarui, savo gyvenimą skyrusiam kovai su korupciniais nusikaltimais, ir jaunam kariūnui, viskuo rizikavusiam dėl kitų žmonių gyvybių“, – ceremonijos metu kalbėjo Prezidentas.

Pasak šalies vadovo, prisimindami šiuometinį sukrėtimą, kai visai šaliai teko sutelkti jėgas koronaviruso pandemijos akivaizdoje, reiškiame didžiausią padėką mūsų medikams, stovėjusiems pirmosiose nelengvos kovos gretose, ir visiems tiems, kurie skubėjo į pagalbą, kai to labiausiai reikėjo. Šią Valstybės dieną, anot Prezidento, sutinkame ne tik nenugalėti, bet ir sustiprėję – įsitikinome, kiek daug galime padaryti, veikdami išvien. Valstybės vadovas palinkėjo, kad tai taptų įkvėpimu ateities darbams, kurie stiprintų Lietuvą ir toli už jos ribų skleistų mūsų šalies garsą.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius skirtas pasaulio šiuolaikinės penkiakovės pasaulio ir Europos čempionei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius – operos solistei, pasaulinę šlovę pelniusiai, vienai ryškiausių dabarties dainininkių Violetai Urmanavičiūtei-Nigro. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius įteiktas ilgamečiam kritinio Lietuvos dailės istorijos naratyvo puoselėtojui, poetui, eseistui Alfonsui Andriuškevičiui ir Baltijos jūros povandeninės archeologijos ir povandeninio marinistinio paveldo pradininkui ir aktyviam tyrėjui Vladui Žulkui.

Už aktyvų Lietuvos ir Japonijos kultūrinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą, filantropinės veiklos ir kultūros mecenatystės bei pilietiškumo puoselėjimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi apdovanotas Ramūnas Garbaravičius, aktyvi senosios dailės parodų organizatorė ir kuratorė, meno istorikė Rūta Janonienė, ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojas, Lietuvos ekonominio skatinimo puoselėtojas JAV Jeilio universiteto profesorius, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi – Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, sukūręs daug įsimintinų teatro ir kino vaidmenų Lietuvoje ir užsienyje, Liubomiras Laucevičius, taip pat kultūros istorikė, daugelio knygų ir straipsnių Lietuvos kultūros ir religijos istorijos temomis autorė Ingė Lukšaitė bei Lietuvos teatro ir kino aktorė Jūratė Onaitytė.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi – šokio teatro vadovė, režisierė, choreografė, garsinanti Lietuvos vardą tarptautiniuose teatro festivaliuose, savo kūryba įprasminanti Lietuvos istorinį palikimą, Andželika Cholina, Klaipėdos jaunimo teatro įkūrėjas ir režisierius, sukūręs daug skirtingų teatro ir kino vaidmenų Lietuvos ir užsienio vaidybinėse kino juostose, Valentinas Masalskis, Lietuvos dokumentinio kino režisierius ir prodiuseris, aktyvus Lietuvos dokumentinio kino puoselėtojas Arūnas Jonas Matelis, taip pat Lietuvių informacijos centro Vašingtone įkūrėjas, aktyvus Lietuvos laisvės siekių ir informacijos skleidėjas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų politikų Victor Alfonsas Nakas.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius įteiktas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnui Žygimantui Kaminskui, kuris pernai, nepaisydamas pavojaus savo gyvybei, išgelbėjo Baltijos jūroje skendusius 10 metų berniuką ir keturis vyrus.

Per iškilmingą ceremoniją Prezidento rūmų Baltojoje salėje apdovanoti mokslo ir švietimo, kultūros atstovai, verslo, ekonomikos ir medicinos asmenys, visuomeninių ir pilietiškumo iniciatyvų puoselėtojai, sportininkai, valstybės pareigūnai ir kariūnai bei su koronaviruso pandemija kovoję piliečiai.

Valstybės apdovanojimai – tai Respublikos Prezidento dekretu skiriami ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai, įteikiami Vasario 16-ąją ir Liepos 6-ąją. Iš viso šią dieną Prezidentas apdovanojo 50 asmenų.

18 Birželis 2020

„Smagu pagaliau vėl pasimatyti gyvai“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, pradėdama pirmąjį po karantino LTOK Vykdomojo komiteto (VK) posėdį.

23 Geg 2020

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės bendruomenė sulaukė naujo inventoriaus - už Sporto rėmimo fondo skirtas lėšas įsigyti 4 nauji žirgai ir 10 bevielių fechtavimosi aparatų bei 10 fechtavimosi takelių.

Anksčiau penkiakovininkų treniruotėse naudoti keletas žirgų jau sulaukė garbaus žirgams amžiaus, sportinės treniruotės jiems tapo nerekoemnduotinos. Naujieji žirgai, kurie po 2 atiteko Vilniaus ir Kauno penkiakovininkams, leidžia užtikrinti pilnavertį treniruočių procesą visiems geriausiems Lietuvos sportininkams.

Taip pat fondo lėšomis buvo įsigta bevielių fechtavimosi aparatų.

„Fechtavimosi rungtis yra techninė, joje naudojamos technologijos nuolat vystosi, atsiranda vis naujų galimybių. Anksčiau sportininkai galėjo treniruotis tik specializuotose fechtavimosi salėse, kuriose įrengta speciali įranga. Įsigyti naujieji šiuolaikiniai bevieliai fechtavimosi aparatai ir nauji takeliai labai išplėtė šiuolaikinės penkiakovės sportininkų treniruočių galimybes. Nuo šiol ateltai galės treniruotis fechtavimosi rungtį bet kur, kur rengiamos treniruočių stovyklos“, - sakė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės sportininkai yra vieni daugiausiai medalių Lietuvai elitinėse pasaulio varžybose iškovojančių atletų. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė ir Justinas Kinderis jau yra užsitikrinę teisę dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, o naujasis inventorius tiek jiems, tiek dėl olimpinių kelialapių dar kovojantiems kitiems sportininkams leis užtikrinti geriausias pasirengimo sąlygas.


Projektas „Šiuolaikinės penkiakovės inventoriaus įsigijimas“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.

ŠMSM logotipas spalvotas LT


Puslapis 1 iš 34

Rėmėjai ir mecenatai

DMC Firewall is a Joomla Security extension!