Vilniuje įvyko 2020 metų Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės jaunių ir jaunučių (iki 17, 15, 13 ir 11 metų) čempionatas.
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės bendruomenė rugsėjo 3 dieną pirmą kartą po karantino susirinko į varžybas - Vilniaus Vingio parko stadione įvyko pirmasis Lietuvos bėgimo ir šaudymo rungties čempionatas.
Rugsėjo 3 d. Vingio parko stadione įvyks pirmosios po karantino šiuolaikinės penkiakovės varžybos - pirmasis Lietuvos bėgimo ir šaudymo rungties (pasaulyje vadinamos tiesiog „Laser run“) čempionatas.
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Genadijus Makuševas – apie įgyvendintus tikslus, atnaujintą sportinį inventorių, penkiakovės plėtrą ir augančią jaunų trenerių kartą.
Europos šiuolaikinės pеnkiakovės konfederacija (ECMP) dėl COVID-19 pandemijos oficialiai atšaukė Europos suaugusiųjų ir jaunimo čempionatus bei ECMP kongresą.
„Kol kas gilių šiuolaikinės penkiakovės tradicijų Šiauliuose dar neturime, bet po metų, kitų jos jau pradės ryškėti“, – neabejoja jaunųjų penkiakovininkų ugdytoja Galina Šidiškienė. Jos rankose – Šiaulių sporto gimnazijoje suburta šiuolaikinės penkiakovės grupė.
Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Į gimtuosius Šiaulius trenerė grįžo iš Telšių, kur net 16 metų ugdė plaukikus.
Tiesa, G.Šidiškienė vaikystėje net nesvajojo tapti trenere. Savo gyvenimą ji norėjo susieti su menu, bet mama buvo prieš tokį dukros sprendimą.
„Ta gyslelė menui išliko, niekur ji nedingo ir dabar. Patiko grafika. Tačiau dabar jau nepiešiu ir mano jaunystės svajonė tolsta. Sugrįžusi iš treniruočių, įsijungiu televizorių ir į rankas imu virbalus bei mezgu. Mezgimas – puikus atsipalaidavimo nuo visų darbų, įtampos. Apie mezgimo verslą negalvoju, tai tik pramoga – mezgu draugams, pažįstamiems, mokiniams“, – sako G.Šidiškienė.
Dabar šiaulietė savo gyvenimą susiejo su šiuolaikine penkiakove ir, dirbdama trenere, yra laiminga.
Šešiolika metų dirbote Telšiuose ir ugdėte plaukikus, kaip atsitiko, kad jūsų gyvenime atsirado šiuolaikinė penkiakovė?, – paklausėme G. Šidiškienės.
Gimiau Šiauliuose, sportavau, 1981-aisiais baigiau tuometį Kūno kultūros institutą. Kadangi mokiausi gerais pažymiais, tai galėjau pasirinkti, kur vykti dirbti.
Sugrįžau į gimtuosius Šiaulius ir apie aštuonerius metus dirbau trenere plaukimo sporto mokykloje „Delfinas“. Tačiau dėl nesutarimų su mokyklos direktoriumi padaviau pareiškimą ir išėjau.
Vienerius mokslo metus dirbau Kuršėnų 3-iojoje vidurinėje mokykloje kūno kultūros mokytoja, o po to – Šiaulių olimpinio rezervo sporto mokykloje metodininke.
Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės ir ją atkūrus sportui buvo sunkus laikotarpis ir 10 metų dirbau ne pagal savo specialybę, toli nuo sporto.
O nuo 2000-ųjų šešiolika metų dirbau Telšių sporto mokykloje plaukimo trenere. Sekėsi neblogai, pavyko išugdyti gerų plaukikų, Lietuvos jaunių čempionatų prizininkų.
Tačiau plaukimo sezonas ten būdavo trumpas. Mat 25 m baseinas priklausė „Ateities“ vidurinei mokyklai ir jame dažnokai būdavo išleidžiamas vanduo. Sąlygos buvo nekokios.
Prasidėjus Lietuvos jaunių ir jaunučių sporto žaidynėms, kilo mintis savo auklėtiniams pasiūlyti išbandyti jėgas penkiakovės varžybose. Jie moka plaukti ir bėgti – gali išaugti geri penkiakovininkai.
Taip ir užsikabinome. Pradėjome važinėti, dalyvauti varžybose. Pavyko išugdyti Karolį Abromavičių, kuris tapo Lietuvos jaunių žaidynių čempionu, savo amžiaus grupėse buvo ir daugiau čempionų bei prizininkų.
Dirbdama Telšiuose, labai džiaugėtės, kai rajono savivaldybė penkiakovininkams nupirko tris lazerinius pistoletus, kad augo šios sporto šakos populiarumas. Tačiau jūs vėl sugrįžote dirbti į Šiaulius. Ar nebuvo gaila skirtis su mokiniais, kuriuos užsiauginote nuo mažumės?
Visada gaila skirtis su savo vaikais. Telšiuose su visais gerai sugyvenau, mane palaikė savivaldybė.
Mums nupirko pistoletų, jeigu reikėdavo, be jokių problemų skirdavo transportą. Treniravau dvi penkiakovininkų grupes, todėl Telšius palikau skaudama širdimi.
Šiauliuose atidarius sporto gimnaziją ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) vadovų iniciatyva joje įsteigus penkiakovininkų grupę, federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas mane pradėjo kalbinti ten dirbti trenere.
Buvau kalbinama ir prieš ketverius metus, bet į pasiūlymą nepuoliau išdegusiomis akimis.
Tačiau prieš porą metų man buvo pasakyta – arba važiuoji, arba ieškosim kito žmogaus. Tad 2018-aisiais nutariau sugrįžti į gimtinę.
Kaip sekasi dirbti Šiaulių sporto gimnazijoje?
Sekasi neblogai. Iš Telšių į sporto gimnaziją atsivežiau keturis geresnius savo auklėtinius ir dabar grupėje treniruojasi septyni sportininkai: be telšiškių, pratybas lanko viena mergaitė iš Kauno, vienas berniukas iš Mažeikių į gimnaziją atvyks nuo rugsėjo mėnesio, o vieną berniuką užsiauginau nuo mažumės, kadangi dar treniruoju ir mažųjų sportininkų grupelę.
Sporto gimnazijoje galima mokytis tik nuo aštuntos klasės, todėl būsimuosius penkiakovininkus bandau surasti žemesnėse klasėse ir juos kviečiu treniruotis. Treniruojamės du kartus per dieną, o trečiadieniais – poilsio diena.
Ar Sporto gimnazijoje sudarytos geros sąlygos rengti didesnio meistriškumo sportininkus?
Visada norisi kažko geresnio. Turime geras sporto bazes: prie bendrabučio yra Rimanto Bagdono sporto salė, treniruojamės puikiame lengvosios atletikos manieže ir šalia jo esančiame stadione.
Šiauliuose veikia du plaukimo baseinai, kur irgi galime treniruotis. Tačiau mums ypač trūksta sportinio inventoriaus, aprangos.
Pagaliau mums pažadėjo, kad jos nupirks, gausime ir kelias špagas. Šiuolaikinė penkiakovė – nauja sporto šaka Šiauliuose, Sporto gimnazijoje dirbu ne aš viena, visiems visko reikia.
Nuo sausio mėnesio iš naujo įkūriau sporto klubą „Šiaulių penkiakovė“, nes ankstesnįjį klubą „Ruoniukai“ palikau Telšiuose.
Dabar vėl galiu rašyti prašymus, projektus, ieškosime rėmėjų. Po truputį, po truputį – tikrai pajudėsime. Telšiuose irgi viską pradėjau nuo nulio, bet pamažu įsibėgėjome.
Gal jau išugdėte ir kandidatų į Lietuvos jaunučių ir jaunių rinktines, su kuo siejate didžiausias viltis?
Praėjusiais metais du mano auklėtiniai – Kristupas Batakis, kuris šiemet lankys dvyliktą klasę, ir Jonas Kalaminskas, lankysiantis dešimtą klasę – pirmą kartą dalyvavo Europos U-19 ir U-17 čempionatuose.
Manau, kad Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos vadovai nesitikėjo, jog šie du mano auklėtiniai pateks į šalies rinktines.
Tikrai verčiausi per galvą, daug ir įtemptai dirbau, kad kuo greičiau jaunimas pasiektų svaresnių rezultatų.
Dideles viltis sieju su Jonu Kalaminsku ir į mano grupę įsiliesiančiu vaikinu iš Mažeikių, kurį vadinčiau savo „slaptuoju ginklu“.
Gabūs visi vaikai, ateityje jie gali pasiekti gerų rezultatų. Esu optimistė, motyvuotiems vaikams atiduodu visą save.
Lietuvoje šiuolaikinės penkiakovės moterų trenerių nedaug: tik jūs ir jaunoji kaunietė Vilma Juchnevičiūtė. Treniruoti penkių rungčių sportininkus tikrai nėra paprasta, ar turite pagalbininkų?
Bet koks darbas yra nelengvas, tačiau juk ne maišus nešiojame. Svarbiausia – su vaikais gerai sutarti, juos mylėti, siekti tikslo. Fechtavimo pratyboms vadovauja treneris Viktoras Čiučukas.
Stengiuosi kuo daugiau bendrauti su visais mūsų šiuolaikinės penkiakovės treneriais, kurie man padeda tobulėti, iš jų mokausi.
Klausiu patarimų, bendradarbiaujam. Jie visi man noriai padeda, yra geranoriški.
Tikrai nesigailiu, kad vieną sporto šaką – plaukimą iškeičiau į penkias – šiuolaikinę penkiakovę.
Šiuolaikinė penkiakovė man – įdomiausia sporto šaka, intriga išsilaiko iki pat pabaigos.
Gal pati buvote penkiakovininkė?
Buvau plaukikė, bet dažnai tekdavo dalyvauti PDG varžybose, kur reikėdavo šaudyti, bėgti, plaukti. Tai – kone visa šiuolaikinė penkiakovė, trūksta tik jojimo ir fechtavimosi. Ne kartą tapau Lietuvos PDG čempione ir prizininke.
Kurios rungties jaunuosius sportininkus sunkiausia treniruoti?
Fechtavimo, man tai nauja sporto šaka, su ja anksčiau niekada nebuvau susidūrusi.
Gerai, kad turime fechtavimosi trenerį, geranoriškai padeda Šiaulių fechtavimosi klubas „Geležinė kaukė“, kuris mums paskolina sportinę aprangą.
Klubui vadovauja mano grupiokė Lorita Valiulienė, su kuria kartu mokėmės.
Žinoma, nelengva bus ir su jojimu, kai auklėtiniai pradės joti nuo dvyliktos klasės. Jie dabar dalyvauja keturkovės varžybose.
Šiauliai garsėja savo regbio, tinklinio, žolės riedulio, krepšinio komandomis, kaip galvojate, ar jų gretose atsidurs ir šiuolaikinė penkiakovė?
Būtinai atsidurs. Tik tai atsitiks ne iš karto – manau, porą metelių reikės palaukti.
Šiuolaikinė penkiakovė Šiauliuose jau žinoma. Praėjusiais metais surengėme pirmąsias dvikovės (bėgimas ir šaudymas) varžybas.
LŠPF jas įtraukė į šalies varžybų kalendorių ir spalio pradžioje Šiauliuose vyks Lietuvos dvikovės čempionatas, kuriame dalyvaus įvairaus amžiaus vaikai.
Koks jūsų pagrindinis darbo credo, didžiausia svajonė?
Paprasčiausiai myliu savo darbą, vaikus, kokie jie bebūtų. Didžiausia svajonė - kad mokiniams sektųsi, jie iškovotų pergales, matyčiau džiaugsmą jų akyse.
Žinoma, norėtųsi išugdyti olimpietį, tačiau tai man būtų sunkiai įveikiama aukštuma. Mat, auklėtiniai, baigę gimnaziją, stos studijuoti į aukštąsias mokyklas Vilniuje ar Kaune ir juos reikės atiduoti kitiems treneriams.
Labai svarbu, kad vaikas priprastų prie darbo, žinotų, kad jam to reikia, o ne man ar kitiems. Viskas pačių vaikų rankose.
Kuriuo Lietuvos penkiakovininku žavitės, kuris būtų puikus pavyzdys jūsų auklėtiniams?
Moterų grupėje – olimpine, pasaulio ir Europos čempione Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene, o vyrų – pasaulio ir Europos čempionu Justinu Kinderiu.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.
„Šiandien matome daugybę įvairiausių sričių atstovų, kurių nuopelnai – aiškūs, neginčijami, išskirtiniai. Įvertinę jų darbus, dėkojame aukščiausio lygio pasaulio scenos žvaigždėms, žymiems Lietuvos ir užsienio valstybių mokslininkams, jaunimo švietėjams, istorijos tyrėjams ir puoselėtojams, meno kūrėjams, kultūros veikėjams. Dėkojame išskirtinį proveržį pasiekusiems verslininkams, veikliems visuomenės veikėjams, svarbių pilietinių ir socialinių iniciatyvų autoriams, tvirtų ryšių tarp draugiškų tautų kūrėjams. Dėkojame daugkartinei sporto čempionei, savo pavyzdžiu įkvėpusiai ištisą jaunųjų sportininkų kartą, policijos komisarui, savo gyvenimą skyrusiam kovai su korupciniais nusikaltimais, ir jaunam kariūnui, viskuo rizikavusiam dėl kitų žmonių gyvybių“, – ceremonijos metu kalbėjo Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, prisimindami šiuometinį sukrėtimą, kai visai šaliai teko sutelkti jėgas koronaviruso pandemijos akivaizdoje, reiškiame didžiausią padėką mūsų medikams, stovėjusiems pirmosiose nelengvos kovos gretose, ir visiems tiems, kurie skubėjo į pagalbą, kai to labiausiai reikėjo. Šią Valstybės dieną, anot Prezidento, sutinkame ne tik nenugalėti, bet ir sustiprėję – įsitikinome, kiek daug galime padaryti, veikdami išvien. Valstybės vadovas palinkėjo, kad tai taptų įkvėpimu ateities darbams, kurie stiprintų Lietuvą ir toli už jos ribų skleistų mūsų šalies garsą.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius skirtas pasaulio šiuolaikinės penkiakovės pasaulio ir Europos čempionei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius – operos solistei, pasaulinę šlovę pelniusiai, vienai ryškiausių dabarties dainininkių Violetai Urmanavičiūtei-Nigro. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius įteiktas ilgamečiam kritinio Lietuvos dailės istorijos naratyvo puoselėtojui, poetui, eseistui Alfonsui Andriuškevičiui ir Baltijos jūros povandeninės archeologijos ir povandeninio marinistinio paveldo pradininkui ir aktyviam tyrėjui Vladui Žulkui.
Už aktyvų Lietuvos ir Japonijos kultūrinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą, filantropinės veiklos ir kultūros mecenatystės bei pilietiškumo puoselėjimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi apdovanotas Ramūnas Garbaravičius, aktyvi senosios dailės parodų organizatorė ir kuratorė, meno istorikė Rūta Janonienė, ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojas, Lietuvos ekonominio skatinimo puoselėtojas JAV Jeilio universiteto profesorius, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi – Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, sukūręs daug įsimintinų teatro ir kino vaidmenų Lietuvoje ir užsienyje, Liubomiras Laucevičius, taip pat kultūros istorikė, daugelio knygų ir straipsnių Lietuvos kultūros ir religijos istorijos temomis autorė Ingė Lukšaitė bei Lietuvos teatro ir kino aktorė Jūratė Onaitytė.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi – šokio teatro vadovė, režisierė, choreografė, garsinanti Lietuvos vardą tarptautiniuose teatro festivaliuose, savo kūryba įprasminanti Lietuvos istorinį palikimą, Andželika Cholina, Klaipėdos jaunimo teatro įkūrėjas ir režisierius, sukūręs daug skirtingų teatro ir kino vaidmenų Lietuvos ir užsienio vaidybinėse kino juostose, Valentinas Masalskis, Lietuvos dokumentinio kino režisierius ir prodiuseris, aktyvus Lietuvos dokumentinio kino puoselėtojas Arūnas Jonas Matelis, taip pat Lietuvių informacijos centro Vašingtone įkūrėjas, aktyvus Lietuvos laisvės siekių ir informacijos skleidėjas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų politikų Victor Alfonsas Nakas.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius įteiktas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnui Žygimantui Kaminskui, kuris pernai, nepaisydamas pavojaus savo gyvybei, išgelbėjo Baltijos jūroje skendusius 10 metų berniuką ir keturis vyrus.
Per iškilmingą ceremoniją Prezidento rūmų Baltojoje salėje apdovanoti mokslo ir švietimo, kultūros atstovai, verslo, ekonomikos ir medicinos asmenys, visuomeninių ir pilietiškumo iniciatyvų puoselėtojai, sportininkai, valstybės pareigūnai ir kariūnai bei su koronaviruso pandemija kovoję piliečiai.
Valstybės apdovanojimai – tai Respublikos Prezidento dekretu skiriami ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai, įteikiami Vasario 16-ąją ir Liepos 6-ąją. Iš viso šią dieną Prezidentas apdovanojo 50 asmenų.
„Smagu pagaliau vėl pasimatyti gyvai“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, pradėdama pirmąjį po karantino LTOK Vykdomojo komiteto (VK) posėdį.
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės bendruomenė sulaukė naujo inventoriaus - už Sporto rėmimo fondo skirtas lėšas įsigyti 4 nauji žirgai ir 10 bevielių fechtavimosi aparatų bei 10 fechtavimosi takelių.
Anksčiau penkiakovininkų treniruotėse naudoti keletas žirgų jau sulaukė garbaus žirgams amžiaus, sportinės treniruotės jiems tapo nerekoemnduotinos. Naujieji žirgai, kurie po 2 atiteko Vilniaus ir Kauno penkiakovininkams, leidžia užtikrinti pilnavertį treniruočių procesą visiems geriausiems Lietuvos sportininkams.
Taip pat fondo lėšomis buvo įsigta bevielių fechtavimosi aparatų.
„Fechtavimosi rungtis yra techninė, joje naudojamos technologijos nuolat vystosi, atsiranda vis naujų galimybių. Anksčiau sportininkai galėjo treniruotis tik specializuotose fechtavimosi salėse, kuriose įrengta speciali įranga. Įsigyti naujieji šiuolaikiniai bevieliai fechtavimosi aparatai ir nauji takeliai labai išplėtė šiuolaikinės penkiakovės sportininkų treniruočių galimybes. Nuo šiol ateltai galės treniruotis fechtavimosi rungtį bet kur, kur rengiamos treniruočių stovyklos“, - sakė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės sportininkai yra vieni daugiausiai medalių Lietuvai elitinėse pasaulio varžybose iškovojančių atletų. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė ir Justinas Kinderis jau yra užsitikrinę teisę dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, o naujasis inventorius tiek jiems, tiek dėl olimpinių kelialapių dar kovojantiems kitiems sportininkams leis užtikrinti geriausias pasirengimo sąlygas.
Projektas „Šiuolaikinės penkiakovės inventoriaus įsigijimas“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
Lietuvos sporto federacijų sąjunga kartu su visuomeniniu transliuotoju LRT kvietė sporto mėgėjus sureitinguoti 2019-ųjų Lietuvos sportininkų šimtuką, kuriame – net 65 sporto šakų atstovai. Remiantis visuomenės ir komisijos balsų skaičiavimais, paskelbti sportininkų auksinis 10-ukas, sidabrinis 30-ukas ir bronzinis 60-ukas (sportininkai išvardinti abėcėlės tvarka).
Šiuolaikinė penkiakovė Lietuvoje turi savo legendas. Viena jų – 1968 m. Meksiko olimpinis vicečempionas ir 1969 m. pasaulio čempionas Stasys Šaparnis.
Prabėgus šešioms dienoms po oficialaus sprendimo perkelti 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes paskelbta naujoji jų data. Pirmadienį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) oficialiu laišku informavo, kad XXXII-osios vasaros olimpinės žaidynės Japonijos sostinėje bus surengtos 2021 metų liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis.
Pokalbis su kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes jau turinčiais šiuolaikinės penkiakovės sportininkais Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene, Gintare Venčkauskaite-Juškiene ir Justinu Kinderiu apie atidėtas žaidynes, gyvenimą ir treniruotes karantino sąlygomis, piktus pareigūnų žvilgsnius bei koronavirusą.
Dėl COVID-19 sukeltos krizės Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nusprendė Tokijo olimpines žaidynes perkelti į 2021 m.
Antradienį skubos tvarka surengta telefoninė diskusija tarp TOK Vykdomojo komiteto, Japonijos vyriausybės ir 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto. Jos rezultatas – priimtas galutinis sprendimas: XXXII-osios vasaros olimpinės žaidynės, Tokijuje turėjusios vykti šių metų liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis, perkeliamos į 2021 metus.
Tai pirmas kartas žaidynių istorijoje, kuomet nuspręsta pakeisti jų datą. Tiesa, dėl pasaulinių karų vasaros olimpinės žaidynės buvo atšauktos 1916, 1940 ir 1944 metais.
Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM) ėmėsi priemonių dėl pasaulį sukausčiusio koronaviruso.
